Žalias Velnias

Žalias Velnias

JONAS MISIŪNAS- ŽALIAS VELNIAS

(www.genocid.lt)

Jonas Misiūnas-Žalias Velnias gimė 1911 m. Valmonių k., Pušaloto vlsč., Panevėžio aps. Iki kariuomenės dirbo tėvo ūkyje. 1931 m. išėjo į kariuomenę. Baigęs privalomąją karinę tarnybą, pasiliko liktiniu. Jam buvo suteiktas viršilos laipsnis. Tarnavo Vievyje ir Kaišiadoryse. Vokiečių okupacijos metais buvo geležinkelio apsaugos policininku Kaišiadoryse. 1944 m. vasario 5 d. įstojo į Vietinę rinktinę ir tarnavo joje iki išformavimo. Sovietams okupavus Lietuvą, 1944 m. liepos mėn. kartu su šeima apsigyveno Janionių k., Musninkų vlsč., Ukmergės aps. Suorganizavo partizanų būrį; jame liepos pabaigoje jau buvo apie 200 kovotojų, veikė Ukmergės ir Trakų aps. Rugsėjo mėn. savo partizanų būrį pavadino Didžiosios Kovos rinktine. J. Misiūnas su savo būriu nuolat keliavo iš valsčiaus į valsčių, klaidino priešą ir priimdamas naujus kovotojus. Nevengė susidūrimų su priešu, naikino sovietų valdžios įstaigas ir aktyvistus. 1945 m. sausio 15 d. susitikęs su LLA Vilniaus apyg. štabo atstovu Mykolu Karecku-Serbentu, Didžiosios kovos apygardos partizanų junginį perorganizavo į 5-ąjį LLA rajoną. Nuo 1945 m. vasario 15 d. jam vadovavo M. Kareckas. J. Misiūnas tapo vado pavaduotoju, štabo ir štabo operatyvinio skyriaus viršininku. Štabas buvo Čiobiškio vaikų prieglaudoje Musninkų vlsč. 1945 m. vasario mėn. 5-asis LLA rajonas buvo pavadintas 5-ąja LLA apygarda. Jos vadu, 1945 m. balandžio 14 d. žuvus M. Kareckui-Serbentui, tapo J. Misiūnas. 1945 m. gruodžio 1 d. 5-oji LLA apygarda pavadinta Didžiosios Kovos apygarda, įsteigtos dvi rinktinės: „A“ – Trakų aps. ir „B“- Ukmergės aps. J. Misiūnas buvo sumanus, reiklus sau ir bendražygiams, nesutrikdavo sudėtingiausiose situacijose. Fiziškai labai stiprus, apie 2 metrų ūgio vyras. Rūpinosi savo  kovotojų ir gyventojų švietimu. 1944-1946 m. apygarda leido laikraštėlius „Tikruoju keliu“, „Žalia giria“ ir „Nepriklausoma Lietuva“. 1946 m. pavasarį per ryšininkę A. Rumševičiūtę, pasinaudodamas senais tarnybos Lietuvos kariuomenėje pažįstamais, su J. Misiūnu kaip partizanų Vilniaus centrinio štabo atstovas užmezgė ryšį Juozas Markulis. J. Misiūnas, norėdamas, kad Didžiosios Kovos apygardos vadas būtų karininkas, paprašė J. Markulį  rekomenduoti patikimą žmogų. J. Markulis pasiūlė Viktorą Pečiūrą-Griežtą (nuo 1942 m. – NKGB agentą Gediminą). 1946 m. liepos 24 d. J. Misiūnas perdavė apygardos vadovavimą kpt. Griežtui, o pats liko jo pavaduotoju. Kpt. Griežtas apygardai vadovavo iš Vilniaus. 1946 m. rugpjūčio 14 d. Griežto primygtinai pakviestas, J. Misiūnas atvyko į Markulio organizuotą partizanų apygardų atstovų pasitarimą Vilniuje. Buvo suimtas. 1947 m. kovo 11 d. nužudytas Maskvoje. Palaidojimo vieta nežinoma. Žmona Ona 1945 m. suimta su septynmečiais dvynukais, kalėjime pagimdė dukrą. 1946 m. vasario mėn. buvo išleista iš kalėjimo, turėjo perduoti enkavėdistų laišką vyrui. Nuvykus pas partizanus, žuvo mūšyje Pigonių k., Musninkų vlsč. Visi trys vaikai buvo išvežti į vaikų namus Kaliningrado srityje.
J. Misiūnui 1997 m. gruodžio 22 pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu, jam suteiktas pulkininko laipsnis.

 

140148639024736309